Bendrijos veikla

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“

Vilniaus miesto bendrijos veikla

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija savo veiklą pradėjo 1995 metais. Pirmieji bendrijos pirmininkai Juozas Šimulionis ir Albinas Cibulskas padėjo tvirtus pagrindus šiai nevyriausybinei organizacijai.
Bendrija  plėtoja visuomeninę kultūrinę veiklą, rengia koncertus, susitikimus su pagyvenusiais žmonėmis, visuomene, jaunimu, vaikų ir senelių globos namais, pažymi visuomenės iškilias datas, rūpinasi senjorų laisvalaikiu, rengia pažintines keliones, rūpinasi pensininkų kvalifikacinių įgūdžių tobulinimu.
2010 metais gavus didesnes patalpas, atsirado galimybė tenkinti bendrijos narių įvairiapusius interesus. Buveinėje žmonės renkasi pagal pomėgius, dalijasi patirtimi, bendrauja. Pastaraisiais metais ypač didelis dėmesys skiriamas aktyviam senėjimui t.y. senti išliekant geros sveikatos, pilnaverčiais visuomenės nariais, jaučiant pasitenkinimą savo darbu ir visuomenine veikla.   Domimasi  teisės bei socialinės apsaugos klausimais. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybe rengiami bendri posėdžiai, seminarai sveikos ir darnio   gyvensenos klausimais, kuriuose dalyvauja Vilniaus miesto gydymo įstaigų  specialistai, gydytojai.
Plėtojamas ekonominis švietimas. Šiais klausimais rengiami ekonominių žinių seminarai. Paskaitas skaito ir seminarams vadovauja žymūs ekonominių bei kultūros sričių specialistai.
2015 metų pradžioje sostinės bendrija  jungė virš pusantro tūkstančio pensinio amžiaus narių ir rėmėjų. Joje veikia 17 skyrių  seniūnijose, 4 klubai , 1 sambūris, 13 meno saviveiklos kolektyvų, kuriuose dalyvauja virš 300 senjorų –  entuziastų.
Vilniaus „Bočiai“ tęsia ir sėkmingai poselėja lietuvių tautos paveldo – chorinio dainavimo tradicijas. Vienas iš pirmųjų kolektyvų, jau šventęs veiklos 20- metį  – Antakalnio  mišrus choras. Jis dešimtis kartų   koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gausus chorinio dainavimo entuziastų būrys – mišrūs chorai: Lazdynų, Karoliniškių ir visų dainų švenčių dalyvis – klubas „Ainiai“, kuris ir užsienyje reprezentuoja Vilniaus miesto „Bočius“. Vaikų ir senelių namų gyventojams taip pat dažnai koncertuoja klubo „Ainiai“ saviveiklininkai. Neseniai susikūrusio klubo „Gyvenimas yra gražus“ pagrindinis tikslas yra ugdyti  senjorų asmenines savybes savęs pažinimo,  meno supratimo  ir sveikatos srityse.
Edukacines ir pažintines keliones organizuoja dauguma bendrijos skyrių. Ypač senjorus dominančios ir mėgiamos yra ekskursijos po Lietuvą, susitikimai su rajonų ir miestų „Bočių“ bendrijų nariais bei rajonų bendruomenėmis. Ekskursijų maršrutai nusidriekia nuo Biržų, Rokiškio iki Ventės rago, bei nuo Druskinikų iki Šventosios, Kupiškio ir kitų vietovių. Jau tradicinėmis tapo kasmet rengiamos piligriminės kelionės į Šiluvą, Kryžių kalną, Žemaičių Kalvariją, Pivašiūnus. Piligriminių – pažintinių kelionių iniciatoriai yra Naujamiesčio ir Fabijoniškių skyriai, o sveikuolių kelionėmis rūpinasi Šnipiškių skyrius. Naujamiesčio skyrius pastoviai rūpinasi vilniečių poilsiu prie Baltijos jūros. Pas savo tėviškėnus į Ignaliną išvykas organizuoja Šeškinės skyrius.
Plėtojant ryšius su Baltarusijos bei Lenkijos senjorais, Vilkpėdės skyrius surengė įšvykas pas Gardino lietuvius, užmezgė ryšius su „Tėviškės“ bendrija, keliavo buvusios Lietuvos didžiosios kunigaikštystės keliais, lankėsi Punske. Karoliniškių skyrius organizavo ekskursiją po Ladgaliją.

Pamėgtos mūsų senjorų kelionės yra į Turkiją bei Kroatiją. Vis daugiau žmonių keliauja į Italiją, Šveicariją, Švediją, Norvegiją, Austriją. Kasmet į ekskursijas ir pažintines keliones išvyksta apie 1000-1200 Vilniaus bendrijos narių.

Visuose bendrijos skyriuose organizuojami renginiai yra vykdomi savo narių lėšomis.Kasmet rengiami projektai. Juos dalinai paremia Vilniaus miesto savivaldybė ir kiti fondai. Dėka vykdomų projektinių programų finansavimo  rengiami vyresnio amžiaus žmonių profilaktiniai sveikatos patikrinimai, sergantiems sąnarių ir stuburo ligomis sudaromos sąlygos nemokamai atlikti fizioterapijos ir vandens procedūras, mokomasi jogos pratimų. Organizuojami edukaciniai renginiai, perduodant vyresniųjų patirtį jaunimui, skatinamas bendras kartų sportavimas, ugdoma jaunimo pagarba sau ir vyresniesiems.Tokios sveiko ir aktyvaus senėjimo priemonės,leidžia geriau išnaudoti pagyvenusių žmonių potencialą ir daro juos mažiau priklausomus nuo šeimos ir valstybės.