08
Gru

Aktyvus senėjimas ir bendravimas tarp kartų – problema išlieka aktuali

          Aktyvus senėjimas ir solidarumas tarp kartų yra vieni svarbiausių  Europos Sąjungos augimo ir darbo vietų didinimo strategijos aspektų. Naujosios ES strategijos „Europa 2020“ tikslas yra užtikrinti  Europai intelektualųjį, integracinį bei tvarų augimą. Šį tikslą galima pasiekti tik sukūrus naują požiūrį į demografinius pokyčius visuomenėje. Greitas visuomenės senėjimo procesas kelia interesų konflikto tarp kartų pavojų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, yra didelis jaunų ir pagyvenusių žmonių nedarbo lygis, be to ryškėja ir kita tendencija – blogėjantis darbingo ir nedarbingo amžiaus žmonių santykis. Šioms problemoms spręsti ES šalyse, tame tarpe ir mūsų Respublikoje, yra priimta nemažai politinių dokumentų bei numatyta konkrečių priemonių, kurių pasėkoje įvairios visuomenės grupės, tame tarpe ir pensinio amžius asmenys bei jungiančios juos organizacijos, siekia aktyviai dalyvauti šalies ekonominiame gyvenime. Taip pat yra ieškoma būdų, kaip padėti vyresnio amžiaus žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje, ypač puoselėjant prielaidą, jog šie žmonės vargu ar išvyks ieškotis darbo svetur.

           Keičiasi ir klaidingos nuostatos dėl vyresnio amžiaus žmonių gebėjimo dirbti. Kvalifikacija, patirtis bei išmintis yra ne mažesnė vertybė negu jaunatviška energija, geras užsienio kalbų žinojimas bei aukštas kompiuterinės technikos valdymo lygis. Aišku, šiuolaikinėje visuomenėje be tam tikro kompiuterinės technikos valdymo išmanymo bei orientavimosi užsienio kalbų naudojime, nėra lengva dalyvauti darbo rinkoje ypač intelektualiose užimtumo srityse, todėl nemažai  šiuolaikinių pensininkų jau yra įvaldę tam tikrus įgudžius paminėtose srityse, o taip pat lavina juos įvairių institucijų rengiamuose užsiėmimuose. Taip, pavyzdžiui, pagal Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ 2005 – 2013 metais rengtas  ES struktūrinių fondų finansuotas ECDL standarto kompiuterinio raštingumo programas buvo apmokyta apie 7000 Sąjungos „Bočiai“ vyresnio amžiaus asmenų ( 15 % narių), tame tarpe Vilniaus mieste – apie 630 „Bočių“ bendrijos pensininkų, t.y.40 % šios organizacijos narių. Respublikos „Bočių“ bendrijose  populiarumu taip pat pasižymėjo „Daugiabučių namų administratorių ruošimo programa“, kurią 2009 – 2012 metais baigė 870 asmenų, t.t. 340  sostinėje gyvenančių pensininkų. Vilniaus bendrijoje anglų kalbos kursus pagal įvairias programas šiuo metu lanko apie 50 bendrijos narių. Džiugu pažymėti, kad vilniečių susidomėjimas užsienio kalbų mokymusi vis didėja. Taip, š.m. anglų kalbos kursų padalinyje  susikūrė jau ketvirta mokomoji grupė, o taip pat susidarė  ir viena vokiečių kalbą besimokančiųjų grupė. Ekonomines žinias „Bočių“ nariai tobulina specializuotuose ekonominių žinių seminaruose, kuriuose senjorams geriau orientuotis šiuolaikinės ekonomikos situacijose padeda žymūs mūsų ekonominių bei socialinių mokslų  specialistai, tokie kaip prof. Rimvydas Jasinavičius, Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai mokslų daktarai Laima Okunevičiūtė ir Arūnas Pocius.

           Pasiektos specialiuose mokymuose žinios Vilniaus „Bočių“ nariams padeda sustiprinti jaunesniame amžiuje jų įgytas žinias bei dalyvauti įvairių, pagal jų turimą kvalifikaciją, projektų ruošime. Kasmet bendrijos nariai paruošia apie 15 projektų sveikatos, kultūros, socialiniais ir kitais klausimais. Tiesa, jų paruošti projektai ne visuomet gauna laukiamą įvertinimą, todėl Bendrija, kartu su Kredito Unija „Vilniaus taupomoji kasa“, su kuria Vilniaus „Bočius“ sieja  ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, šiais metais įsteigė   „Vilniaus „Bočių“ bendrijos narių kūrybinio aktyvumo skatinimo fondą“, iš kurio yra remiami   projektus  ruošę asmenys.

           Šioje Vilniaus „Bočių“ bendrijos veikloje ypatingas dėmesys yra skiriamas interesų konflikto tarp kartų mažinimui. Dalis jaunų žmonių galvoja, kad vyresnio amžiaus žmonės sumažina jų patekimo į darbo rinką galimybes. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi  jaunesniųjų stumiami į ankstyvą pensiją. Didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, jaunimas gali būti nepatenkintas susidūręs su pensijų našta ir ilgalaike pagyvenusių žmonių priežiūra, o tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi pažeidžiami ir atstumti greitos technologijos pažangos, palankesnės jaunesniems žmonėms. Todėl, vystant kartų solidarumo veiklą, yra svarbu didinti supratimą ir abipusį mokymąsi, skatinti iniciatyvas, kurios sujungia kartas bendram tikslui, įgyvendinant bendrą teisingumą ir kuriant gerbūvį, pagrįstą bendradarbiavimu bei savitarpio supratimu tarp kartų. Tokių tikslų siekiama vykdant bendras senjorų ir jaunų žmonių tikslines programas,  kasmetines Vilniaus „Bočių“ bendrijos spartakiadas, turistines ir poilsines išvykas bei kultūrines  priemones.

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus m. bendrijos pirmininkas
Povilas Butkus

 2013 m. lapkričio 14 d.

Comments are closed.