02
Lap

Senatvė, kokia ji Lietuvoje?

Senoliai

Senoliai / V.Valentinavičiaus nuotr.

VU Filosofijos fakulteto lektorė Gražina Rapolienė, tirianti senėjimo tapatumą Lietuvoje, teigia, kad nepaisant lietuvių deklaruojamos pagarbos solidžiam amžiui, mūsų šalyje diskriminacija šiuo pagrindu paplitusi labiausiai. Senatvė vertinama nepalankiai veikiau dėl socialinio statuso praradimo nei dėl biologinio-psichologinio senėjimo proceso.
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Povilas Butkus orią senatvę apibūdina pirmiausia kaip galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime, bei pagal sveikatos būklę – darbo rinkoje. Orumui užtikrinti svarbios materialinės sąlygos; kadangi pagyvenusių žmonių pagrindinis pajamų šaltinis pensijos, šios turėtų būti pakankamo lygio, tuo tarpu Lietuvoje jos bene žemiausios ES.
Pripažindamas, jog daugiausia resursų turėtų būti skiriama jaunajai kartai, „Bočių“ pirmininkas teigia, jog neturėtų būti nuvertinamos senjorų galimybės prisidėti prie valstybės biudžeto subalansavimo, šiuo metu Lietuvoje neišnaudojamas senjorų potencialas. ES visuomenė sparčiai sensta, todėl siekiama, kad kuo daugiau vyresnių žmonių dirbtų ir mokėtų mokesčius.
Tačiau senjoro darbas turėtų būti naudingas tiek jam pačiam, tiek darbdaviui – darbuotojas turėtų būti tam tikro kvalifikacijos lygio, neprastos sveikatos. Į šiuos svarbius faktorius taip pat reikia investuoti. Nors Lietuvos darbo birža registruoja norinčius dirbti pagyvenusius žmones (egzistuoja „Senjorų bankas“), nėra skiriama lėšų šių žmonių kvalifikacijos tobulinimui ir pritaikymui darbo rinkos poreikiams. „Bočiai“ projektinės veiklos metu kelia savo narių kvalifikaciją, moko juos aktualių įgūdžių, padedančių tiek įsidarbinti, tiek jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais, gebančiais sekti, vertinti ir įtakoti visuomenės įvykius.
Janina Stanaitienė „Bočių“ bendrijos klubo „Gyvenimas yra gražus“ pirmininkė teigia, kad bendravimas – žmogui esminis poreikis. Nepaisant veiklų, siūlomų vyresnio amžiaus žmonėms (choro, šokių, užsienio kalbų užsiėmimų) senjorai ilgą laiką juto prasmingo bendravimo stygių. Šis poreikis buvo patenkintas įsteigus klubą „Gyvenimas yra gražus“, kuris jau pavadinimu teigia būties grožį ir vertingumą.  Janina Stanaitienė teigia, kad žmogui reikia ne tik moralinio pasitenkinimo bendraujant, bet ir naudos, t.y., dvasinio tobulėjimo, priartinančio žmogų prie laimės pojūčio. Tik laimingas žmogus gali jaustis orus – šiomis nuostatomis vadovaujasi klubo nariai.
Ką reiškią senatvė žmogui su negalia ir su kuo tektų susidurti pagyvenusiam neįgaliajam Lietuvoje? Ginta Žemaitaitytė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė, teigia, kad sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje nepakankamas, ypač kaimiškose vietovėse. Paradoksalu, tačiau su amžiumi sveikatos problemų daugėja, tuo tarpu galimybių įsigyti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų mažėja (nes mažėja socialinis ir darbinis aktyvumas ir tuo pačiu pajamos).
Kokia senatvė Lietuvoje pasitinka LGBT žmones? Lietuvos gėjų lygos valdybos primininkas Vladimiras Simonko teigia, jog valdžia ne tik nepritaria šios grupės santykiams, bet ir ignoruoja iškylančias problemas, nesileidžia į diskusijas ir tokiu būdu netradicinės seksualinės orientacijos žmones marginalizuoja.Neįteisinta partnerystė, nepritarimas įvaikinimui – tai sąlygoja vienišą LGBT žmonių senatvę ir tuo pačiu didesnę naštą valstybei (kurią galėtų sumažinti legalus partneris, ar užaugintas įvaikis).  Nesiimdama proaktyvių priemonių, Lietuva neišvengs problemų ateityje. Tuo tarpu Vakarų valstybės šių klausimų neignoruoja – Vokietijoje, Nyderlanduose įsteigti specializuoti senelių namai LGBT žmonėms, kur jie komfortiškai ir oriai sulaukia gyvenimo saulėlydžio, nepatiria jokios stereotipų ar prietarų nulemtos diskriminacijos.
V. Simonko atkreipia dėmesį, kad pagyvenusių LGBT žmonių situacija Lietuvoje – tai klasikinis daugialypės diskriminacijos pavyzdys – ši žmonių grupė kenčia dėl mažiausiai dviejų savo tapatybės komponentų – garbaus amžiaus ir seksualinės orientacijos.
Kokia senatvė Lietuvoje, ir kas užtikrintų orumą garbiame amžiuje? – pokalbių kviečiame klausytis laidos įraše – ori senatvė 

informacija paimta iš www.ivairovė.lt 
http://ivairove.lt/senatve-kokia-ji-lietuvoje/

Comments are closed.